Simo apyniai arba long story short – It’s Alive!
Oi, pamokytų mane žurnalistikos ekspertai, kaip, šiukštu, nevalia atskleisti pagrindinės žinutės įrašo pavadinime. Bet click’ų mes nesivaikome, o ir procesą […]
Oi, pamokytų mane žurnalistikos ekspertai, kaip, šiukštu, nevalia atskleisti pagrindinės žinutės įrašo pavadinime. Bet click’ų mes nesivaikome, o ir procesą […]
Kovo mėnesį prisigalvojome visokių naujų mūsų žolynų narių, balandį juos sėjome, daiginome, o gegužės mėnesį kraustėme į nuolatinę jų gyvenamąją
Dažnai manęs klausia – ar nepavargsti? Teisingiau, dažniausiai neklausia, o teigia su didžiule užuojauta balse – “tai labai pavargsti…” O
Paprastai triušiai valgo. Visą dieną valgo. Dar tupi kamputyje. Klausosi čiulbančių paukščių. Būna, išsigąsta ko, tai tik trept trept kojyte,
Kaip ir kiekvienas, turintis bent mažą darželį (ar tik gėlyną balkone), taip ir mes šiuo metų laiku daugiausiai krapštomės lauke.
Na gerai, gerai, lietuvių kalboje toks žodis-medis neegzistuoja. Egzistuoja tuopa. Ir dar egzistuoja balzaminė tuopa, kuri, kaip įtariame, ir įsitaisė
Šie metai, bent jau pavasaris, mūsų sode bus pakankamai ramūs. Už geros savaitės atvyks naujieji jo gyventojai – šį kartą
Panašu, labai panašu, kad suradome savo pirmuosius ilgaausius gyventojus! Du šaunūs Japonai jau kraunasi lagaminus ir ketina pas mus atvykti
Nors pareigingiausi daržininkai tik nusiprunkštų iš mūsų, vis dar tik svarstančių, ką sėti šiais metais, mes sakome – geriau vėliau,
Galvodami apie triušių auginimą galvojame ne tik apie tai, ką valgysime pietums. Mes esame pasiryžę ir mokytis išdirbti jų kailiukus