Na gerai, gerai, lietuvių kalboje toks žodis-medis neegzistuoja. Egzistuoja tuopa. Ir dar egzistuoja balzaminė tuopa, kuri, kaip įtariame, ir įsitaisė mūsų sodybos pakraštyje.
Prieš keletą metų buvome stipriai išsigandę, kai pamatėme, kad netoliese, greta keliuko link ežero, augusios tuopos nebėra. Ji mus svaigindavo savo aromatais ir gelbėdavo, kai prireikdavo “tepalo nuo visko”. Ir štai, vieną dieną jos neliko (tiesa, ji pati to prisiprašė, užlipusi ant minėto keliuko, bet mums vis tiek buvo gaila)!
Ir ką gi jūs sau galvojate – netrukome susipažinti su nuostabiu šios medžių genties ypatumu – gebėjimu dideliu procentu prigyti iš šakelių, kurių buvo prilaužyta, pripjauta dideliu spinduliu aplink likusį kelmą. Taip vietoje vieno aromaterapijos šaltinio atsirado kelios dešimtys!
Apie tai, kaip mes pasinaudosime šia puikia tuopų savybe – truputį vėliau. Na, o šįryt aplankėme tuopas ir prisirinkome dar šalna alsuojančių pumpurų. Nuostabiajam užpilui jų rinksime dar truputį vėliau, kai jie taps visiškai lipnūs, o šįryt pasinaudojome Alembiku.
Praeitą sezoną distiliavome kai kuriuos kitus augalus, tačiau tuopoms šis kartas buvo pirmasis. Pagal literatūrą, balzaminių tuopų pumpuruose yra iki 6 proc. eterinių aliejų, tad ir pabandėme juos išgauti (o kam neleista svajoti?).
Tai štai, kad ir kiek aliejaus plaukiotų paviršiuje, su turimu (tam skirtu) piltuvėliu jo atskirti nepavyko. Priežastis, matyt, paprasta – jo tiesiog yra per mažai.
Tik negalvokite, kad esame nusivylę! Priešingai! – Hidrolatas yra labai gero, malonaus aromato ir itin stiprus. Teks rytoj vakare eiti į pirtį ir jį išbandyti (tai yra mūsų pirminė hidrolatų naudojimo paskirtis).
Ir štai yra aišku, kad galima padaryti bent porą dalykų, kad eterinio aliejaus būtų daugiau (ir kad jį pavyktų atskirti):
-
Distiliuoti daugiau pumpurų. Šį kartą, deja, jų buvo ne itin daug, nes mažosios tuopos nėra tokios dosnios, kaip didžioji 🙂
-
Izoliuoti Alembiko sujungimus distiliavimo metu. Na, čia grynai mano neapdairumas – šį klausimą derėjo išsiaiškinti prieš pirmąjį distiliavimo seansą, bet juk geriau vėliau nei niekad! Taigi, tam, kad dalis garų kartu su brangiuoju eteriniu aliejumi nepabėgtų pro distiliatoriaus sujungimus, rekomenduojama juos užklijuoti… ruginių miltų tešla 🙂 Panašų receptą radau keliose vietose, tad teks patikėti. Sako, kad geriausias santykis – pusė puodelio ruginių miltų su trimis šaukštais vandens. Bandysime!
Taigi, pirmąjį punktą teks jau atidėti kitam pavasariui, na o antrąjį netrukus išbandysime su kitomis žaliavomis. Galbūt kadagiais? Sako, kad visas jų eterinis aliejus slypi žaliosiose uogose!