Šie metai, bent jau pavasaris, mūsų sode bus pakankamai ramūs. Už geros savaitės atvyks naujieji jo gyventojai – šį kartą tik keturi – Baltoji karija (du vnt.), Dviskiautis ginkmedis ir Valgomasis kaštainis. Šie, pagrinde, lėtapėdžiai didžiūnai prisišlies prie eilės Graikinių riešutmedžių. Pažadėjo, kad atkeliaus jau balandžio 11!
Velykų savaitgalį nusimato ir vyšnių šventė. Nuo seno sodyboje šėlioja daugybė laukinukių, kurias praeitais metais nepatyrusi ranka bandė nesėkmingai prijaukinti. Deja, skiepų prigijimas buvo lygus nuliui. Tad šiemet į pagalbą atskubės ilgametis vyšnių, trešnių, persikų ir visų kitų sodo medžių puoselėtojas Tėtukas!
Svetima pušis skaudžiai duria. Ši frazė galėtų tapti folkloro dalimi arba bent jau geru pamokymu tam beširdžiui, kuris išsikasė ir išsivežė vieną iš dviejų Kedrinių pinijų, kurias sodinome rudenį. Sodinome ne bet kaip – o kad tolimoje ateityje tarp jų kamienų būtų vartai į sodą. Tad šį pavasarį vėl keliausime į Limino medelyną antrosios Kedrinės pušies – juk kokie vartai tik su vienu poliumi 🙂
Topoliai, ar tuopos, – seni mūsų mylimieji. Jų aromatas džiugina iš toli, o užpilai gelbsti kai ką nors suskausta. Apie specialią šių metų programą jiems – kiek vėliau. Įspėju – bus TOP lygio eksperimentas 🙂
Na, ir žinoma, didysis ąžuolynas ir lazdynynas. Apie juos parašysime plačiau, po to kai apeisime ir apglostysime visus ir kiekvieną. O tai bus jau visai greitai!