Oi, pamokytų mane žurnalistikos ekspertai, kaip, šiukštu, nevalia atskleisti pagrindinės žinutės įrašo pavadinime. Bet click’ų mes nesivaikome, o ir procesą dažnai vertiname kur kas labiau nei vien tik rezultatą. Tad taip – Simo apyniai gyvi. Visi šeši. O iš kur, kodėl ir kaip jie išvis atsirado Labanore – čia jau mikliname pirštukus ir suvedinėjame kronikas. Taigi, buvo paskutiniosios kovo dienos.… Read more →
Kovo mėnesį prisigalvojome visokių naujų mūsų žolynų narių, balandį juos sėjome, daiginome, o gegužės mėnesį kraustėme į nuolatinę jų gyvenamąją vietą – Lauką (iš didžiosios L, nes taip nurodoma tiksli vieta, o ne vidaus antonimas – laukas). Dabar, kai tos kitos – piktosios – žolės apsiraizgė aplink gerąsias, teko pastarosioms praskinti kelią į šviesą ir tuo pačiu atlikti reviziją bei… Read more →
Dažnai manęs klausia – ar nepavargsti? Teisingiau, dažniausiai neklausia, o teigia su didžiule užuojauta balse – “tai labai pavargsti…” O aš ir atsakau – “Pavargstu ir tuo džiaugiuosi!”. Pradėkime nuo pradžių – nuo įrašo pavadinimo. Jame atsirado visiškai netaisyklingas žodis „pasivargti“. Bet jis atsirado ne be priežasties. Sangrąžos dalelytė -si suteikia žodžiui visai kitą prasmę. Apie tą prasmę mes čia… Read more →
Paprastai triušiai valgo. Visą dieną valgo. Dar tupi kamputyje. Klausosi čiulbančių paukščių. Būna, išsigąsta ko, tai tik trept trept kojyte, ir, žiūrėk, vėl valgo. Tiesa, jei ponaitis Pietūs su dama Vakariene (nepykite, juodas humoras padeda siekiant neprisirišti) apsigyventų kartu, dienotvarkė akivaizdžiai atrodytų kitaip 🙂 Taigi taip atrodo mūsų pirmųjų – Japonijos – triušių dienos. Atvyko mūsų Japonai pas mus balandžio… Read more →
Kaip ir kiekvienas, turintis bent mažą darželį (ar tik gėlyną balkone), taip ir mes šiuo metų laiku daugiausiai krapštomės lauke. Kompiuteris – tas mielas geras draugas – buvo kuriam laikui pamirštas. Bet štai, nuvalome dulkes, ir vėl mes čia. Taigi šiandien – apie pastarojo mėnesio džiaugsmus ir ašaras. Per Velykas turėjome talkos ir skiepijome obelis bei vyšnias. Rodėsi, kad labai… Read more →
Na gerai, gerai, lietuvių kalboje toks žodis-medis neegzistuoja. Egzistuoja tuopa. Ir dar egzistuoja balzaminė tuopa, kuri, kaip įtariame, ir įsitaisė mūsų sodybos pakraštyje. Prieš keletą metų buvome stipriai išsigandę, kai pamatėme, kad netoliese, greta keliuko link ežero, augusios tuopos nebėra. Ji mus svaigindavo savo aromatais ir gelbėdavo, kai prireikdavo “tepalo nuo visko”. Ir štai, vieną dieną jos neliko (tiesa, ji… Read more →
Šie metai, bent jau pavasaris, mūsų sode bus pakankamai ramūs. Už geros savaitės atvyks naujieji jo gyventojai – šį kartą tik keturi – Baltoji karija (du vnt.), Dviskiautis ginkmedis ir Valgomasis kaštainis. Šie, pagrinde, lėtapėdžiai didžiūnai prisišlies prie eilės Graikinių riešutmedžių. Pažadėjo, kad atkeliaus jau balandžio 11! Velykų savaitgalį nusimato ir vyšnių šventė. Nuo seno sodyboje šėlioja daugybė laukinukių, kurias… Read more →
Panašu, labai panašu, kad suradome savo pirmuosius ilgaausius gyventojus! Du šaunūs Japonai jau kraunasi lagaminus ir ketina pas mus atvykti balandžio mėnesį. Atvyks jie iš Renatos veislinių triušių šeimos. Tiesa, pakeliui dar užsuks pasirodyti smalsuoliams Panevėžyje. Kas tie triušiai Japonai ir kodėl jie? Japonai, užsienio literatūroje dažnai vadinami Japonų arlekinais, yra unikalūs savo išvaizda, o tiksliau, kailio raštu. Kaip pasakytų… Read more →
Nors pareigingiausi daržininkai tik nusiprunkštų iš mūsų, vis dar tik svarstančių, ką sėti šiais metais, mes sakome – geriau vėliau, nei niekad! Tad sau ramiai išsirinksime šio pavasario favoritus ir sėsime daigams tik balandžio pradžioje. Sąrašo viršuje yra numylėtinis šalavijas. Pernai apsodinome nedidelius plotelius vaistiniu ir kvapiuoju šalaviju. Abiejų daigumas buvo artimas šimtui procentų, na o ir daigų prigijimas –… Read more →
Galvodami apie triušių auginimą galvojame ne tik apie tai, ką valgysime pietums. Mes esame pasiryžę ir mokytis išdirbti jų kailiukus (o jau kur juos naudosim – tikrai sugalvosim; jau dabar galiu pusę lapo prirašyti!). Atmetus į šoną kailiuko tankumą ar plauko ilgį, kas labiausiai krenta į akį? Ogi taip – spalva ir raštas! Dėl skonio nesiginčijama, bet turbūt kiekvienas galime… Read more →