Panašu, labai panašu, kad suradome savo pirmuosius ilgaausius gyventojus! Du šaunūs Japonai jau kraunasi lagaminus ir ketina pas mus atvykti balandžio mėnesį. Atvyks jie iš Renatos veislinių triušių šeimos. Tiesa, pakeliui dar užsuks pasirodyti smalsuoliams Panevėžyje.
Kas tie triušiai Japonai ir kodėl jie?
Japonai, užsienio literatūroje dažnai vadinami Japonų arlekinais, yra unikalūs savo išvaizda, o tiksliau, kailio raštu. Kaip pasakytų žinovai, šią triušių veislę labiausiai ir apibūdina jų kailio spalvos ir raštai, o ne kiti parametrai. Turbūt nekyla klausimas, kodėl jiems duotas Arlekino vardas 🙂
Šios veislės protėviai – pusiau laukiniai Vėžlio kiauto olandų triušiai (angl. Tortoiseshell Dutch). Pradžioje jie atrodė kaip brokuoti Olandai. Pirmą kartą Arlekinai pristatyti parodoje Paryžiuje 1887 metais.
Japonai – vidutinio dydžio triušių veislė. Vidutiniškai jie sveria nuo 3,75 kg iki 4,5 kg, o mažiausias priimtinas svoris – 2,75 kg.
Literatūra rašo, kad šie triušiai yra švelnūs, žaismingi ir protingi. Tuo tarpu asmeninė šių triušių augintojų patirtis rodo, kad Arlekinai gali būti tikri pikčiurnos, visai nenusiteikę nei meilintis, nei pokštauti.
Arlekinų triušiai skirstomi į Japonus ir Ne japonus. Apie Japonus kiek vėliau.
O štai dėl Ne japonų mums iki galo nėra aišku (knyga „Veisliniai triušiai“ – jau pakeliui; gal bus aiškiau 🙂 ) Angliškai Ne japonai vadinami Šarkomis (Magpies). Panašu, kad vokiškas atitikmuo greičiausiai yra Rhönkaninchen – Ronai arba Rionai. Tiesa, Ronams pagal standartą nėra keliamas reikalavimas ryškiam spalviniam skirtukui per triušio centrą (tai ir lemia mūsų pasimetimą). Ronai savo ruožtu yra ir kiek lengvesni už Japonus – nuo 2,75 iki 3,25 kg.
Bazinė Ronų spalva – balta, o antrinė gali būti nuo pilkos iki juodos (pagal Magpie aprašymus – gali būti ir havana, ir levandų, kaip ir Japonų). Raštas – įvairios dėmės, brūkšniai ir juostos. Idealiu atveju piešinys yra tolygiai pasiskirstęs per visą triušio kūną.
Na o štai Japonų arlekinų bazinė spalva – oranžinė. Raštai – kuo tikslesni ir tolygiau pasiskirstę išpiešti juoda, mėlyna, havanos (ruda/šokolado) arba levandų (lillac/alyvine) spalva. Idealiu atveju raštas yra skeltas pusiau per triušio kailio centrą. Viena galvos spalva – vienokia, kita – kitokia. Ausys, pasikeisdamos – atvirkščiai. Pagal standartą triušio šonai turėtų būti bent su trimis spalvinėmis juostomis. Kojos taip pat turėtų būti spalviškai atidalintos.
Apie parodinius standartus, tikimės, ateityje galėsime papasakoti daugiau. Na o dabar yra aišku – Japonų arlekinas – tikras šachmatinis margutis!
Ir kodėl mes nusprendėme auginti būtent šiuos triušius? Nes jie mums gražūs! :) Dovanoti savo akims džiaugsmą yra pakankama priežastis tokiam sprendimui priimti 🙂