Galvodami apie triušių auginimą galvojame ne tik apie tai, ką valgysime pietums. Mes esame pasiryžę ir mokytis išdirbti jų kailiukus (o jau kur juos naudosim – tikrai sugalvosim; jau dabar galiu pusę lapo prirašyti!).
Atmetus į šoną kailiuko tankumą ar plauko ilgį, kas labiausiai krenta į akį? Ogi taip – spalva ir raštas! Dėl skonio nesiginčijama, bet turbūt kiekvienas galime įvardinti, kurio triušio kailis mums gražus, o kurio – ne. Taigi renkantis veislę ne tik mėsai, bet ir kailiui, mums svarbu išsirinkti tokią, kuri mums graži. O net ir išsirinkus veislę, pvz. tokią kaip Prancūzų avinų, gera žinoti, kurie variantai mums patinka.
Kaip ten bebūtų, bet žinoti, kas patinka, negana. Dar reikia žinoti ir kaip visa tai veikia – jei patelė yra vienos spalvos, o patinas kitos, tai kokie bus triušiukai? Margi? Kaip papuls? Na, ne visai. Čia mokslas žaidžia genais ir viskas yra labai tvarkingai sudėliota ir suplanuota.
Nesame genetikos specialistai, todėl gali būti, kad privėlėme klaidų. Jei veisdami vadovausitės tuo, kas čia parašyta, bet gausis ne taip – mes atsakomybės neprisiimame. Na, o jei matote, kad yra klaidų – mielai laukiame žinutės. Rėmėmės Raising-rabbits.com ir TheNaturalTrail. Ten galite pasiskaityti apie pačius genus, alelius ir pan. Ten taip pat pateikta ir nuotraukų.
Pastabos:
- Žemiau, kur rašoma apie triušių linijas, tai rezultatas skaičiuojamas pagal tai, kad minimas triušis yra paveldėjęs vieną to geno kopiją. Jis gali būti jos ir nepaveldėjęs, nepriklausomai nuo to, kas jo protėviai. Tokiu atveju jo palikuoniai būtų tokie, kaip kad tų protėvių nei nebūtų 🙂
- Pusė, ketvirtadalis ir kiti skaičiavimai yra vidurkiai nuo daug daug vadų. Vienoje konkrečioje vadoje vietoj pusės gali gautis tik vienas triušiukas arba visai nei vieno.
- Jei koks skaitytojas piešia infografikus, čia jis labai praverstų 🙂
- Terminai tikrai neatitinka lietuviškos terminijos, bet, tikiuosi, bus suprantami.
- Nuotraukos pateikiamos ne informavimo tikslais, o tam, kad nebūtų taip nuobodu skaityti. Nuotraukas, kurios reprezentuoja tam tikrą geną, galite peržiūrėti aukščiau nurodytose svetainėse.
Kiškinis, ugninis ar vienspalvio plauko triušis?
Genas A (Agouti) lemia, ar triušio plaukas (pats plaukas) bus margas ar vienspalvis. Kai triušio 
plaukas būna margas, jis atrodo kaip kiškinis. Jei būna vienspalvis, tai ir būna plaukas vienspalvis 🙂 Pereinamasis variantas, vadinamas TAN, atrodo kaip Ugninis triušis. Kiškinis plaukas dominuoja vienspalvio atžvilgiu.
Veisiant vienspalvį su vienspalviu visi triušiukai bus vienspalviai.
Veisiant kiškinį su vienspalviu, viskas priklauso nuo to, ar kiškinio triušio linijoje buvo vienspalvių. Jeigu tokių nebuvo, tai visi triušiukai bus kiškiniai. Jeigu buvo – tai pusė bus kiškinių, kita pusė – vienspalvių.
Veisiant du kiškinius, viskas priklauso nuo jų linijų. Jei vienoje linijoje buvo ir vienspalvių, tai visi vaikai bus vis tiek tik kiškiniai. Na, o jeigu abiejose linijose buvo vienspalvių, tai ketvirtadalis vaikų bus vienspalviai, o likę – kiškiniai.
Labiau juodas ar labiau rudas (šokoladinis) triušis?
Genas B (Black/Brown) lemia kiek bazinė triušio spalva yra juoda ar ruda (šokolado). Visų triušių bazinė spalva yra viena iš šių dviejų, net jeigu taip ir neatrodo 🙂 Juoda spalva dominuoja rudos atžvilgiu. Kiškio kailio spalva yra juoda (plaukas margas dėl A geno, bet spalva pagal galiuką yra juoda).
Veisiant du šokoladinius triušius visi triušiukai bus šokoladiniai.
Veisiant juodą su šokoladiniu, viskas priklauso nuo to, ar juodo triušio linijoje buvo šokoladinių. Jeigu tokių nebuvo, tai visi triušiukai bus juodi. Jeigu buvo – tai pusė bus juodų, kita pusė – šokoladinių.
Veisiant du juodus, viskas priklauso nuo jų linijų. Jei vienoje linijoje buvo ir šokoladinių, tai visi vaikai bus vis tiek tik juodi. Na, o jeigu abiejose linijose buvo šokoladinių, tai ketvirtadalis vaikų bus šokoladiniai, o likę – juodi.
Pilnai spalvotas, Šinšilinis, Sabalinis, Himalajinis ar Albinosas?
Genas C (Complete Color) yra vienas sudėtingesnių. Jis lemia, kiek spalvos bus išreikšta ant triušio kailio. Dažniausiai pasitaiko pilno dengimo triušiai. Toks genas yra dominuojantis. Už jį silpnesnis yra Šinšilinis genas, didžiąją dalį geltono pigmento pakeičiantis baltu/perlo spalvos. Toliau eina Sabalo, naikinantis geltoną pigmentą ir sušvelninantis juodą. Šis variantas yra kintamo dominavimo. Toliau eina Himalajų variantas – kur pigmentas lieka tik galiukuose (pointed) – kaip kad Kalifornijos triušiai. Ir galų gale Raudonakių-baltųjų arba Albinosų genas. Jis ištrina pigmentą.
Suprantama, kad kai tiek daug geno variantų, tai ir rezultatų gaunasi nesuskaičiuojamai daug. Įdomu, pvz., kad kergiant du Sabalo triušius bent dalis jų vaikų turėtų gautis dvigubo sabalo arba kitaip, Ruonio spalvos.
Baltą veisiant su baltu visi vaikai bus balti.
Baltą veisiant su himalajiniu, viskas priklauso nuo pastarojo linijos – jei joje yra tik himalajiniai, tai visi triušiukai bus himalajiniai. Jei buvo ir baltų – tai pusė bus baltų, o pusė himalajinių.
Himalajinį veisiant su himalajiniu, viskas priklauso nuo jų abiejų linijų. Jei jose – tik himalajiniai, tai ir visi vaikai bus himalajiniai. Jei vienoje linijoje buvo ir baltų, tai visi vaikai bus vis tiek tik himalajiniai. Na, o jeigu abiejose linijose buvo baltų, tai ketvirtadalis vaikų bus balti, o likę – himalajiniai.
Įdomu suprasti, kad Albinosas turi ir A geną ir B geną – iš tikro jis turi tiek užkoduotą bazinę spalvą (juodą arba šokoladinę), tiek ir plauko margumą/vienspalviškumą. Žinant jo liniją, galima nuspėti/apskaičiuoti, koks tas kodas. Nežinant – galima eksperimentuoti. Pvz. veisiant albinosą, kurio kode yra kiškinis kailis (margas ir juodas) su pilnai išreikštos spalvos triušiu, kuris yra vienspalvio šokoladinio plauko, dalis vaikų gali gimti kiškiniai. Arba vienspalviai juodi. Arba dar daug kitokių variantų. Taigi baltieji triušiai – tikri siurprizų mėgėjai!
Juodas ar mėlynas triušis? Šokoladinis ar alyvinis triušis?
Genas D (Dense/Dilute) lemia, kiek triušio kailio spalva yra intensyvi arba išskydusi. Intensyvi spalva dominuoja prieš išskydusią. Išskydusi juoda spalva yra vadinamoji mėlyna. O išskydusi šokolado spalva yra alyvinė.
Pvz. veisiant du mėlynus, visi vaikai bus mėlyni 🙂 
Veisiant mėlyną su intesyviu juodu, viskas priklauso nuo intensyviojo linijos. Jei joje visi intensyvios spalvos, tai visi vaikai irgi bus intensyvios spalvos. O jei buvo ir mėlynų, tai pusė bus mėlynų, o pusė intensyvios spalvos.
Veisiant du intensyvios spalvos, viskas priklauso nuo jų linijų. Jei vienoje linijoje buvo ir mėlynų, tai visi vaikai bus vis tiek tik intensyvios spalvos. Na, o jeigu abiejose linijose buvo mėlynų, tai ketvirtadalis vaikų bus mėlyni, o likę – intensyvios spalvos.
Juodas, raudonas, Arlekinas, Drugelis?
E (Extention) genas reguliuoja juodo pigmento išraišką. Šis genas vėlgi yra sudėtingas su variantais, kurių dominavimas varijuoja. Didžioji dalis triušių turi normaliai išreikštą juodą pigmentą.
Įdomus yra vienas šio geno variantas, kuris nulemia, kad triušis yra Arlekino arba Drugelio rašto – vietomis juodas pigmentas yra išreikštas per stipriai, kai tuo tarpu kitur – per silpnai. Normalus pigmentavimas dominuoja šio geno atžvilgiu. 
Kai juodas pigmentas yra ištrinamas, triušis yra raudonas, cinamoninis ir pan. Šis genas yra recesyvinis.
Veisiant du raudonus triušius, vaikai bus raudoni.
Veisiant raudoną su normaliai išreikštu, viskas priklauso nuo pastarojo linijos. Jei joje visi normaliai išreikšti, tai visi vaikai irgi bus normaliai išreikšti. O jei buvo ir raudonų, tai pusė bus raudonų, o pusė išreikštų normaliai.
Veisiant du normaliai išreikštus, viskas priklauso nuo jų linijų. Jei vienoje linijoje buvo ir raudonų, tai visi vaikai bus vis tiek tik normaliai išreikšti. Na, o jeigu abiejose linijose buvo raudonų, tai ketvirtadalis vaikų bus raudoni, o likę – išreikšti normaliai.
Sulūžęs „Broken” triušis – dvispalvis, o gal ir Charlie
Papildomai yra įvairūs modifikatoriai, kurie nulemia kailio spalvą. Taip pat įdomus yra ‘Broken’ genas – jis lemia, ar triušis yra dvispalvis (pvz baltas ir juodas ir t.t.). Dvispalvis genas yra dominuojantis vienspalvio atžvilgiu. Ekstremalus dvispalvis (Charlie) yra beveik baltas, kurio kailis tik iki 10 proc. yra padengtas pigmentu.
Veisiant du vienspalvius visi vaikai bus vienspalviai.
Veisiant vienspalvį su dvispalviu, viskas priklauso nuo pastarojo linijos. Jei joje visi dvispalviai, tai visi vaikai irgi bus dvispalviai. O jei buvo ir vienspalvių, tai pusė bus vienspalvių, o pusė dvispalvių.
Įdomu, kad veisiant beveik baltą su vienspalviu, kurio linijoje tik vienspalviai, visi vaikai gausis dvispalviai.
Čia pateiktos rezultatų lentelės anglų kalba.
Kadangi viena iš mus dominančių triušių veislių (plačiau apie dominančias veisles parašysiu kitą kartą), yra Prancūzų avinai, čia yra puikus puslapis su nuotraukomis – visų galimų spalvų ir raštų.
Tiek daug spalvų variantų yra triušių pasaulyje. Ir gera žinia – čia aprašyta tik maža dalis visos genetikos teorijos (ir galimų variantų). Genetika – didžiulis mokslas. O šis įrašas – tik trumpa špargalkė sau ir ateities veisimams 🙂